Jei planuote “darytis” nosies pertvaros operaciją ir smalsu kokie pojūčiai po tokios operacijos, siūlome paskaityti vieno iš internautų paliktą komentarą forume:
Būklė: Iškrypusi nosies pertvara, pabrinkusios kriauklės. Esmė, kad jau 10 metų pastovi sloga – prakvepuoti eina, bet pastoviai bėga iš nosies “vandenėlis”, be servetėlių neišeina iš namų. Ir kuo toliau, tuo prasčiau.
Vaikščiojo po visas poliklinikas, visi vos pažiūrėję sakė “pjauk pertvarą”, bet nesinorėjo iškart gulti po peiliu, tai teko dėl amžinosios slogos apsilankyti ir pas garsią hemeopatę (kuri nieko nepadėjo), ir pas alergologus santariškėse. Galiausiai vyras nuėjo į Privačią LOR kliniką Vilniuje pas gydytoją Svajūną Balserį, kad pasakytų galutinę diagnozė – pjauti ar ne. Diagnozė buvo – pjauti reikia. Kuo toliau, tuo su nosim bus blogiau.
Apie daktarą S. Balserį pasigooglinom jau iš anksto – pasirodo giriamas gydytojas, geras specialistas, o kai nuėjom, sužinojom kad Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės LOR skyriaus vedėjas, pats darantis operacijas. Pas jį ir užsirašėm operuotis. Be jo dar toje pačioje ligoninėj taip pat yra neblogų, giriamų daktarų – pvz pavarde Strazdas.
Taigi, į ligoninė paguldė iš vakaro, apžiūrėjo daktaras, anestioziologas, liepė negert, nevalgyt nuo 21 val vakaro ir davė pailsėt. Pasiūlė nusipirkti keletą vaistų ir kažkokius silikoninius tamponus į nosį. Galima jų nepirkti, bet tuomet į nosį po operacijos grūs vos ne paprastą bintą. Naujoviški tamponai ligoninėje esančioje gintarinėje vaistinėje kainavo apie 150 Lt (į nuolaidų kortelę grįžo 7lt ). Ir jei nėra labai didelės bėdos su pinigais, nusipirkti ŠIUOS TAMPONOS TIKRAI LABAI LABAI REKOMENDUOJAME. Nes traukiant nebuvo jokio skausmo, ištraukė per sekundę, be jokių problemų. O traukiant tą nemokamą arba pigesnį bintą tai net augaloti vyrai vėliau skundžiasi kad žiauriai skaudėjo. Žinoma, čia nuo organizmo priklauso.
Pirmoji diena
Pirmą dieną ligoninėje nebuvo ką veikti, nes paguldė iš ryto, tai galėjai eit pasivaikščiot, pavalgyt apačioj esančioje MYLS kavinėje (kurioje tarp kitko labai skanūs keksiukai po 2 LT 60 ct ir nebrangi kava). Dar matėm kad visi labai perka kibinus, bet neragavom. O šiaip ir maistas ten neblogas, visi daktarai eina pietų valgyt.
Ligoninė tokia visai nieko, dvelkia biški sovietika, bet LOR skyrius paremontuotas, padažytas. Palatos nelabai didelės (jo buvo keturių vietų), prie kiekvienos po tualetą. LOR skyriaus operacinė tai sakė labai moderni, naujoviška, tam pačiam aukšte, vos per kelis kabinetus nuo palatos. Lovos palatose aišku senovinės – ant metalinio tinklo užmestas storas porolonas ir tiek… Su higiena tik sakė įdomiai, palatos valomos vieną kart per dieną “dėl vaizdo” – pabraukoma šen bei ten. Tuoletai irgi. Vėdintis irgi tik bendru kambariokų sutarimu – jei nesugalvosi, nieks iš palatos neišvarys. Slaugės pakakamai draugiškos, bet ne perdaug. Apskritai ten viskas pagal taisyklę “pasirūpink pats”. Jei tau kažko reikia eik pats ir prašyk… Bet čia turbūt visur tas pats. Keltis anksti nereikia. 7 val. ateina seselė, su per atstuma veikiančiu termometru pamatuoja temperatūrą ir išeina, gali miegot vėliau kad ir iki pietų. Vakare kartais užeina pasiteirauti kaip sekasi, kartais visai neužeina…
Pietūs maniškiui aišku nelabai patiko, bet čia gal dėl to, kad išlepintas skaniais valgiais 🙂 O šiaip visi kambariokai kurie buvo su juo tai valgė apsilaižydami – sakė vienas geriausių maistų kadanors duodamų ligoninėse: buvo košyčių, pieniškų sriubų, kotletukų, dešrelių, šiaip kažkokių sriubų su kažkokiais makaronais, daug avižų, perlinių kruopų košės, kurie matyt tinka prie visko 🙂 Atnešdavo jogurtukų, sūrelių, bandelių, obuolių. Maistą žmonės valgė, ir pakankamai gyrė (išskyrus maniškį 😀 ).
Antroji diena
Antrą dieną jau laukė opercija. Išsimiegojo gerai, nes davė migdomųjų tabletę. Iki 10 val. visus pasikvietė gydytojas, galutinai apžiūrėjo, davė aprangą ir liepė laukti. Po to atėjo sesėlė, liepė apsirengti ir nusivedė į operacinė. O ten kokių 6-8 žmonių komandą staigiai sulipino kur reikia širdies, kvėpavimo davilklius, kažką dar nejuokingai pajuokavo ir sakė: kvėpuok giliai, tuoj pradės svaigti galva, tai neišsigąsk 🙂 Ir saldžiai užmigo. Sakė dar kažką sapnavo. Operacija truko apie valandą – tiesino pertvarą ir pakirpo kriaukles.
Po narkozės žinoma reaguoja kiekvienas individualiai. Maniškis atsigavo labai greitai, dar neparvežus į palatą, jau buvo “guvus” ir apsvaigęs skaldė “nejuokingus juokus”. Nosis buvo užklijuota, o į šnerves sukišti tamponai. Pirmą dieną buvo linksmas, džiaugėsi, kad operacija pavyko – tiek buvo baimės, o reikėjo tiesiog “užmigt” ir “atsikelt”. Bet čia tik pirmas įspūdis 🙂 Kai pradėjo reikėti gerti, suprato kad tai padaryti nelabai lengva, skystis kyla į nosi, bet ten užkimšta, tai teko pastoviai naudotis šiaudeliu, kvėpuoti per nosį neįmanoma. Valgyti dar sunkiau, po mažą šaukštelį krataisi į burną ir ryji. Kramtyt labai sunku. Blogiausia buvo atėjus miego metui – miegoti reikėjo kvėpuojant per buną, kuri kas 30 min. išdžiūdavo kaip sacharos dykuma, lūpos atitinkamai skeldėjo ir džiuvo, todėl visą naktį kas 30 min. reikėjo atsikelt, patraukt vandens per šiaudelį, su vazelinu pasitept lūpas ir toliau bandyt miegot. Ir taip mažiausiai 20-30 kartų per naktį. Ir čia su sąlygą, kad po to greit užmiegi, o palatoje niekas neknarkia (o LOR skyriuose gulintys žmonės turbūt knarkia pačių garsiausiai visoje ligoninėje). Davė ir tą dieną migdomųjų tabletę, bet pabijojo gert, kad visai neuždustų… O kiti kurie išgėrė lygiai taip pat kankinosi.
Trečioji diena
Trečią dieną kėlėsi dar prieš auštant, vėl suvilgdė išsausėjusią burną, nusilupo pora sluoksnių odos nuo suskeldėjusių lupų ir jau pradėjo jausti, kad tie tamponai pradeda po truputį spausti nosį. Nosis pradeda tinti, mausti. Skausmas sakė nebuvo labai žiaurus, tik tok užknisantis. Trečia dieną paprastai apžiūri gydytojas, bet nieko nepasako, tik tai, kad tamponai bus traukiami rytoj. Po nosies pertvaros operacijos tamponos laiko dvi dienas, po pvz polypų operacijos tik viena, o jei pvz nosis dar gerai sumalta, tai iš viršaus deda gipsiuką, kurį laikai 10 dienų. Trečia diena maniškiui buvo gerokai liūdnesnė, po bemiegės nakties, ateinant vakarui nori krist į lova, bet vėl neina užmigt ilgiau nei 30 min, nes kvėpuoti reikia per burną, o burna džiūva nerealiai ir dar pradeda perštėti… Ant vakaro nosis pradėjo dar labiau mausti, spausti, naktis buvo dar baisesnė, pati baisiausia – visi knarkia, knarki ir pats, bandai miegot, bet nieko nesigauna, vartais, voliojęs, prisnųsti, vėl geri vandenį, vėl tepi lūpas, pažiūri į laikrodį – o praėjus vos valanda nuo paskutinio pažiūrėjimo. Ir taip visą naktį.
Ketvirtoji diena
Ketvirtą dieną po visiškai bemiegės nakties jau 6 val. ryta vaikštinėjo koridoriais ir bandė akimis gaudyti daktarus, kad tie ištrauktų tuos nelemtus tamponus. Žinoma, daktarai pasirodo tik apie 8 – 10 val. ir visus po vieną kviečią apžiūrai. Tamponus ištraukė tikrai neskausmingai, ir labai gretai, tik po to gerokai plūstelėjo kraujas, kuris nustojo bėgti po 10 min. Visą dieną po to iš nosies bėgo sekreto ir kraujo mišinys, pastoviai turėjai valytis. Pūsti negalima. Čia maniškis sunaudojo tikrai daug servetėlių 🙂 Nes tas skysti tekėjo visą dieną, ir dar visą naktį. Daktarai sakė, kad taip ir turi būti. Gal čia kiekvienam individualiai, bet tas bėgantis skystis nebuvo labai malonus dalykas. Ypač naktį. Per nosį kvėpuoti taip pat neišeina, o skystis teka, tai turi pastoviai keltis, valytis, gerti vandenį, kad neuždžiūtų burna galutinai, pasitepti lūpas ir, žinoma, klausytis knarkimo orkestro, bet dabar pradedi knarkti ir pats. Vėliau slaugių paprašė tokio bintuko, kurį pasirišės po nosimi gali šiek tiek nusnūsti, kol jis pasidaro visas šlapias. Vėliau turi vėl kažką galvot. Šiaip ar taip ta naktis jau buvo geresnė nei praeita.
Penktoji diena
Penktą dieną jau kur kas geriau. Naktį pavyko šiek tiek pamiegoti, ryte jau išeina įtraukti oro per vieną šnervę. Daktaras pasikviečia apžiūrai, prasiurbia nosies latakus, ikiša kažkokių vaistukų ir pradedi kvėpuoti kaip ką tik gimęs. Žinoma, laikui bėgant, iki vakaro vėl nosė užgula, ir vėl pradeda tekėti sekreto ir seno kraujo mišinys. Tačiau savijauta gerėja valandom, ir naktis jau aišku kur kas kita – išeina šiek tiek pasnausti, su nuostabia mintimi, kad rytoj paleidžia namo.
Šeštoji diena
Šeštą dieną apžiūri daktaras, vėl prasiubliuoja ir jei viskas gerai – paleidžia namo. Jei kanalai vis dar užkimšti, rekomenduoja dar važinėti į polikliniką ir juos “prasisiurbliuoti”, kol viskas gerai. Dvi savaites nosis dar bus užgulta, biški bėgs sekretas. Žinoma kuo toliau, tuo mažiau. Dvi savaites neleidžia sportuoti, sunkiai dirbti, sėdėti pirtyse, gerti karštą arbatą, ar valgyti labai karštus valgius, taip pat neleidžia karštų vonių ar dušų (drungnus tik). Sako, kad nosis atgal susilipdys per 2-4 savaites.
Va tokia buvo mūsų patirtis. Nepriimkite, kaip kažkokio etalono – kiekvienam žmogui skirtinga reakcija, skirtingos nuotaikos, skirtingi skausmai ir pan. Čia tik maniškio patirtis, kurią jis man padėjo čia surašyti. Tikimės, kad ji bus naudinga tiem, kurie ilgai laukia savosios operacijos ir ją atidėlioja, svarsto ir pan. Maniškis irgi kokis 4 metus atideliojo. Dabar paklausus apie operaciją jis nelabai nori jos prisiminti, bet jeigu laikui bėgant nosis susitvarkys ir amžinosios slogos nebeliks, tada sako tikrai OPERACIJĄ DARYTIS BUVO VERTA. Svarbiausia, kad ta operacija padėtų. Prisiskaitęs internete (ir šitoje temoje) jis sakė tikėjosi kur kas baisesnės operacijos. Buvo viskas lengviau. Jei reikėtų rekomenduoti, jis savo artimajam rekomenduotu tą patį daktarą ir tą pačią ligoninę Tačiau čia labai subjektyvu, nes santariškėse negulėjom ir pas jokį daktarą nesioperavom, tai palyginti nėra su kuo…
O čia svarbiausių daiktų sąrašiukas, kurių mums labai prireikė:
* Pižama
* Trenigai (ar kažkas panašaus), šiltos kojinės
* Šlepetės
* Nuosava pagalvė (maniškis negali pakęsti plunksiniu storų, senų, kažkieno apkraujuotų pakalvių)
* Daug daug popierinių servetėlių (geriausia kokių tempo dėžutėmis ar šiaip švelnesnių, kad nosies nenusitrintumėt iki kraujo, nes valytis reiks daug).
* Šiaudeliai (su jais daug patogiau gerti)
* Daug vandens – nes reikės pastoviai gerklę drėkinti. Maniškis išgėrė apie 6-8 ltr tichės.
* Higienos reikmenys – dantų šepetukas, pasta, muilas, kremas išsausėjusiai odai, rankšluosčiai, tualetinis popierius, ausų krapštukai, dar nepakenktų dezinfekcinis skystis rankoms.
* Savas puodelis, lėkštute, valgymo įrankiai
* Pasas, pinigai vaistams, tamponams ir šiap dar kam nors.
* Telefonas (geriausia su internetu)
* Pagalvoti ką veikti – pasiimti žurnalų, knygų, labai labai geras daiktas yra MP3 plėjeris pilnas audioknygų, kurių taip pat galima rasti knygynuose CD pavidalu. Pirma, nereikia varginti akių, antra, gali klausyti sutemus, niekas netrukdo, nei knarkimas, nei kitų šnekėjimas. O pati geriausia funkcija – migdanti. Užsidedi ausines ir eini miegot. Vėliau prabudęs nusimeti ausines ir miegi toliau.
Laba diena,
na klausykit, prigąsdinot, baisiausiai bijojau… o pasirodo, net nebuvo ko:)
Aš galiu taip pat pasidalinti patirtimi.
Gulėjau Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje (buvusi Raudono kryžiaus), LOR skyriuj. Geriausi mano sutikti daktarai – visi 🙂 Jų berods 5 operuojantys. Mane operavo vedėja. J. Diržauskienė. NUOSTABI.
Ligos eiga: ryte atvažiavau negėrus nevalgius. Apie 12 valandą išoperavo, truko operacija pati neilgai apie 30-40 min, tiksliai nepamenu:))) Iškart neleido miegoti, kokią valandą, kol lašinės suvarvėjo, o po to… Ilsėtis drąsiai gali ir tai tikrai pavyksta. Aišku keistoka per tą burną kvėpuoti, bet nėra nieko, ko negalima būtų iškęsti. Tądien gavau valgyti sriubos, labai skaniai po narkozės “suėjo” 🙂 Tai tik į vakarą prasidėjo blogiausia naktis mano gyvenime:) Su miegu pirmąnakt tikrai nieko gero:) Neina užmigti džiūna burna, bet kartkartėm pavykdavo ir kelias valandas prisnūsti, tai irgi dar ne taip baisiai. Laukiau ryto kaip išganymo:) ir jis atėjo. Valgyt sūrelį pusryčiams gal ir skanu bet.. veliasi kai burnoje, su kuria turi “neprarasti budrumo” kad neuždustum, tai manau ne itin malonu.. Bet vėlgi – būna blogiau:) Po pusryčių gydytoja apžiūrėjo, pakeitė tvarstį, ištraukė orą iš tamponų (palengvėja iškart). Na ir truputuką atitraukė, kad išnyktų tas įsivaizduojamas kamštis gerklėje, kuris atrodo nei pirmyn nei atgal. Iškart pagerėjo. Vien dėl to, gal antra naktis buvo daug geresnė. Pamiegojau kokias 5 valandas, rečiau keltis reikėjo, kažkaip ir ta burna po per visą dieną išgertų vandens didžiulių kiekių mažiau sausėjo. O sekantį vakarą jau ir išėmė tuos tamponus. Tikrai visiems juos rekomenduoju. PRIMYGTINAI:) nes net kraujas nebėgo. Ištraukė, net nepajutau, prasiurbliavo visas išskyras na ir viskas, prasidėjo naujas gyvenimas. Truputuką karts nuo karto patrukčioji nosim ir gerai. Nežinau, baisiai man tie komentarai atrodė, kad kraujas bėga ilgai. Kad lupasi lūpos. Nieko panašaus man nebuvo:) Sekančią dieną jau leido ir papūsti po biškį nosį, tai išvis pasaka. Palaikė 5 dienas, nors jau po 4 aš būčiau sutikus eiti lauk, nes puikiai jaučiausi. Aišku, vaistams palikti pinigėlių reik, nepagailėti geresniems. Išrašė man CIRRUS tablečių, kad sumažinti sekretą iš nosies, po to vandenyno vandenį QUIXX soft kad praplauti nosį ir lašiukus RINOPANTEINA, kad drėkinti pastoviai ir greitinti gyjimą.
Visiems, kurie tiki blogom patirtim, linkiu nebijoti:) Kiek su gydytojais kalbėjau, retas atvejis kad reikia ilgiau negu kelias dienas pasikankinti. O juk iki tol kiek kankintasi su tom nosim:) Vardan sveikatos, tai čia tikrai nėra baisus išgyvenimas. Būna ir blogiau. Sėkmės visiems.
Nu ta moteriskaite kuri pasakojo apie vyra, tai ispustas burbulas. Gryzau is Kauno kliniku. Viskas liuks operavo daktaras E. Padervinskas. Kiek ji prirase tiesos tik laselis. Gera butu rasytoja:)
Pritarius, paskiačius gali šsigast nežmoniškai. Pirma naktį miegojau normaliai, nemaolu tai nemalonu et jau taip kaip cia aprasyta tai nebuvo. pasitepiau is vakaro lupas, suciulpiau gerklei “islamo kerpes” ir miegojau:)
Laukiam operacijos ir mes. Didelis aciu, kad pasidalinote patirtimi.
Na prigazdinote,o ypač tas išlepintas vyras. Operacija kaip operacija narkozė nieko nematai, nieko negirdi , tai niekas ir neskauda. Nežinau kaip būtuų su ligoninės ,, kamčiais” bet pasiūlė gyditojas kad bus geriau kai juos reiks ištraukti, tai ir nusipirkau. Na aišku naktis bemiegė tikdėl džiunančios burnos , toks jausmas kad liežuvis ,, suakmenėja” prilimpa guli vandenį po gurkšnį gerinėji ir į tulika eini vis greičiau naktelė praeina, bet miego nerialiai norėjau. Dėl visą ko pasiimiau vazeliną lūpoms ( ačiü tikrai pravertė). Kitos dienos anroje dienos pusėje ištraukė tuos kamsčius tai tik vienos minutės nemaloni procedūra, nežinau gal priklauso nuo gydiytojų išprūsimo lygio tie tamponų ištraukimas, bet tai tikrai nemirtina procedūra. Na nuo tos minutėsnet palengvėjo naktis buvo gera, miegojau normaliai gal du kartus nubudau dėl vėl padžiuvusio gerklės, bettai niekis. Ryte apžiūrėjo gydiytojas, nurodė kaip toliau elgtis su gražia nosyte ir namo, kur sienos irgi gydo. Taigi antradienį apie 10.30 išvedė operuoti, o namuose buvau ketvirtadienį 9.30 . Nėra tikrai taip baisu kaip aprašė žmona labai mylintį savo vyrą.
sveiki, gal gam po operacijos trauke metalus is nosies , nes pas mane stovi metalai ir turbut labai skaudes kai juos trauks?
Tikrai nebuvo taip baisu kaip rašė. Man buvo taip:
Pirmadieni ryte 7val. paguldė į ligoninę nevalgiusi, negėrusi. 2val atėjo seselė ir nuvedė į operacinę. Davė narkozės ir sėkmingaii atliko operaciją. Truko 30min. Po narkozės atsibudau 17:30 bet vis dar šiek tiek svaigo galva. Leido ir truputį pavalgyt. Kvėpuot buvo gan sunku, nes nosis užkimšta. Reikėjo daug daug vandens, nes burna džiūvo kaip… Reikėjo ir vazelino. Taigi trečiadienio ryte po pusryčių ėjom traukti tamponu (žiauriausias dalykas). Galvoju nieko baisaus čia nebus. Nuėjus į kabinetą davė laikyt metalinį indelį, kad ten subėgtu kraujas ir nosies išskyros. Kai pradėjo traukti nieko baisaus nebuvo, po poros patraukimų pasidarė labai bloga, labai labai šlykštus jausmas. Galvojau, kad su visom akim ištrauks. Tamponai buvo minimum 15cm ilgio… Niekaip nesupratau kur tiek tilpo… Davė servetėlių nusivalyt tekantį kraują. Asmsniškai man kraujas be sustojimo bėgo ~20min., o kitam kuriam traukė iš kart po manes bėgo 2val be sustojimo ir be to, jis apsivėmė betraukiant tamonus. Pavalgius pietus atėjo daktarė ir patikrino ar viskas gerai. Viskas buvo gerai ir išleido namo. 2 dienas buvo sunku kvėpuot. 4 dienas nejaučiau jokio skonio, jokio kvapo.
Prireikė šių dalykų:
Vandens (4-6l.)
Šlėpečių
Vazelino
Servėtėlių
Rankšluoščio, muilo
Telefono ( geriau su internetu), nes mirtinai nebuvo ką veikti
Na ir pavalgyti 🙂
Keista.., kad žmonės dalinasi savo gerąja patirtimi ir net nepadėkoja juos operavusiems daktarams… O gi tai ir yra svarbiausia…einantiems skaityti ir rinktis informaciją… Rekomendacijos.
As siuo metu guliu namie lovoje, praejo lygiai savaite po operacijos. Tamponus nusipirkusi turejau, taciau ju traukimas buvo skausmingiausias dalykas kolkas mano gyvenime, nezinau kas kaltas, gal ora blogai nutrauke, atrode plesia su visomis svieziomis zaizdomis. Nes man juos trauke sekanti ryta po operacijos. Kaip minejau jau savaite, iki pat dabar nuolat teka sekretas, vaikstau su panoseje paristu bintu, nakti guliu taip pat staciai, kad teketu zemyn. Iki pat dabar nei sykio neikvepiau nei per viena snerve, abi aklinai uzburkusios su sasais, nepadeda nei humer, nei rinopanteina, nei cirrus, nei antibiotikai, nei gydytojo valymas, tik ispleso gleivine iki kraujo ir vistiek nekvepuoja. Perdziuvusios naktys tesiasi iki siol, baigiu isproteti, nes nebepamiegu net po pusvalandi, gerkle neleidzia. Gal galit kas nors kaip nors paguosti? Labiausiai praverstu patarimas kaip isvalyti nosi, nes jauciuosi beviltiskai blogai
Rima tai kaip toliau baigėsi ?
Sveiki o jus skoni tas dienas jautete???:)
Na man po operacijos praėjo 5 d. Blogiausias dalykas miegas neina užmigti nosis uzkrenta. Kartais dieną jei atsikišusi iš kart krentu bandyti miegoti. Bintus iš nosies traukė palyginus neskaudziai gal todėl kad prieš valandą buvau prašęs vaistų nuo skausmo. Domintų kada be sunkumų galėsiu kvėpuoti per nosį? Ir kiek ilgai ją plauti nes dabar ti isiskaudinu ją ir tiek
As po operacijos 7dienos. perskaičius jusu pastebėjimus susidariau vaizda kad viskas visiem skirtingai. Po tamponu istraukimo kvepuoju kaip kudikis o ir kraujas bego gal pora minuciu, nu neskaitant kresuliu po operacijos. Kaip gyditoja sake operacija pareikalavo ir jos fizines istvermes. Nesvarbu kas buvo, svarbu kad esu laimingas kad prisiruosiau tai daryti. Visiem patarimas po operacijos reikai nakti gerti ne vandeni o skysta jogurta, jis ne taip greit isdziovina gerkle o ir leidzia pamiegot ilgiau. Visiem sekmes.
Jau 5 valandos po operacijos. Isgyvenu ta visu taip graziai apibudinta stebuklinga nakti:). nera jau taip baisu per burna kvepuoti man. Gerti sudetingiau aiku…
Noriu visiems padekoti, kad pasidalijot savo patirtimi.
Mane Balseris operavo baltijos Amerikos Klinikoje.
Pasistengsiu pranesti, kaip toliau seksis.
Man operacija buvo 2017-06-13diena
Daba jau yra 18diena ir vistiek prakvepuoti negaliu ar kazkaip yra ?
Sveiki Nu jo…o kaip viskas dabar? Nes man 17d po operacijos ir as neprakvepuoju viena puse…..
Po operacijos trečia diena. Ką tik ištraukė tamponus, juos rekomenduoju pirkt, nes tas ištraukimas tik truputį nemalonus reikalas, kuris trunka trumpai. Klaipėdoje 22 eurai tie tamponai.
Kas dar. Po operacijos vakare prašykit nuskausminamųjų ir migdomųjų, tikrai lengviau, aišku neišparpsit visą naktį neatsibudę, bet mačiau kaip vargsta bendrapalačiai kurie sakė man jokių migdomųjų nereik. Tikrai padeda. Aš ir antrą naktį prašiausi šių vaistų. Padėjo. Po tamponų ištraukimo tik tysta iš nosies skystis. Kaip toliau bus matysiu. Šiaip ištveriama.
Sveiki,
Esu antra diena po nosies pertvaros ir korekcijos operacijos. Operacija dariausiai ne valstybineje ligonineje (nieko pries jas neturiu, bet privatus gydymas mane psichologiskai geriau nuteikia). Taigi galiu pasakyti, kad operacija nera is lengvuju jeigu liecia ir kauline nosies dali (mano atveju), nes kaip supratau is pasakojimo buvo operuota tik kremzline dalis, kuri dazniausiai sugyja pakankamai lengvai, greitai (apie 2men) ir neskausmingai. Visai kas kita jeigu lieciamas ir skaldomas nosies kaulas tarp akiu – tuomet gydymas gali uztrukti iki 6menesiu. Visa pries operacine eiga is esmes tokia pati: dokumentu pildymas, konsultacijos su jus operuojanciu chirurgu, anesteziologu, seselemis. Smulkmenos: privacioje klinikoje nieko papildomai atsinesti su savimi nereikia, galite nors ir plikas basas ateiti tiesiai is gatves viska ko tik jums prireiks, suteiks ligonines personalas (pradedant chalatais, kojinemis iki serveteliu, dantu pastos ir netgi kosmetikos). Po operacijos nors ir kokia modernia narkoze naudoja @ kiekvienas zmogus reaguoja individualiai: pvz ta pacia diena operavo kita pacienta ir mane, tai pastarasis labai lengvai atsibudo ir poros valandu begyje buvo grazintas i palata, tuo tarpu as vemiau visa vakara, prasibusdavau suleisdavo vaistus ir vel prisnusdavau nes daugiau niekam nebuvo jegu ir per visa nakti prabuvau intensyvios prieziuros skyriuje (vat taip,sureagavo organizmas). Kvepavimas ber burna nera toks baisus dalykas, svarbu taisyklinga aukstesne kuno pozicija ir geras vazelinas lupoms. Sekancia diena buvo zymiai geriau (nors buvo silpna ir svaigo galva), istrauke tamponus (nesibaiminkit naujos kartos tamponai nesukelia skausmo) ir prirase kruva antibiotiku, dvieju rusiu purskalu ir dar kazkokiu vaistu nuo patinimu, nes atrodziau kaip ir siaubo filmo ir isleido namo. Varvejimas is nosies vos tik istraukus tamponus kolkas nesiliauja, bet gydytojas sake kad tai normalu ir gali issilaikyti dar pora dienu, poto turetu sumazeti. Mane tik neramina kruva vaistu kuriuos turesiu gerti pora kartu per diena: dvieju rusiu stiprus antiobitai, ir nuskausminamieji. Ar bent kam nors is dariusiu panasia operacija skyre kokiu nors vaistu isskyrus purskalus?
Sveiki, ryt manes laukia sitas “malonumas”!!!
Kaip seksis – parasysiu…
Sveiki. Kaip zadejau pabandysiu aprasyti mano pirmos dienos ispudzius.
Dar pries septynias, tamsoje, per sniega su lietumi, atsigrudau i Santaros klinikas, F korpusa. Tiesiu taikymu – i registratura, prie langelio “Planine hospitalizacija”. Ten, mano didelius norus kuo greiciau atsikratyti uzknisancios slogos ir pasveikti, apstabde registratore-tetule, kuri pasake, kad reikia nukeliauti i LOR skyriu, treciame aukste, ir ten suderinti mano planine hospitalizacija. Nusiimu paltuka (ziema juk), pagiebes ji i viena ranka, rankine su vandeniuku-lupu kremuku ir ranksluostuku-tapkutem-dantu sepetuku i kita ranka, skuodziu i rusyje esancia rubine, palikti zieminiu drapaneliu. O gi ne viskas taip paprasta, pasirodo… Ten sedinti tetule mane painformuoja – nepaimsiu! Sako: tu su terbele, reiskia – planinei hospitalizacijai. Cia tokiu dalyku nebeimam. Reikia tau skyriuj drapaneles palikti, palatoj. Kas visa tavo turta priziures ? Varau tiesiai is rusio i trecia auksta prisistatyti i nurodyta kabineta. Ne vienas as jau ten buvau. Paltukas su terbele pas ka rankose, kas ant sedimo suolo susidejes. Stovim. Laukiam. Ten dirgancios sesutes iseina, paima atsinestus popierelius, supildo reikiamus dokumentus, duoda i rankeles ju glebeli ir nukreipia atgal i pirma auksta, i registratura, prie jau mineto langelio. Lekiu su savo paltuku ir terbele pakniopstom i ten, kur ir paduodu popiereliu kruvele ten sedinciai tetulei, kuri dapildo reikiamus popierelius, suveda i kompa reikiama informacija ir nurodo keliauti atgal i LOR skyriu, i ten esanti sesuciu posta. Vel paltukas vienoj rankoj, rankine – kitoj, ir vel varau issisiepes i trecia auksta, i skyriu. Skyriaus poste, maloniai nustebina sesute Oksana, kuri ilgai netrukdama uzpildo likusius popierelius, pasirasau as ant ju kruva parasu ir esu nukreipiamas i palata. Pagaliau palata! Pagaliau galiu pasideti savo drapaneles… Palata, drasiai galiu pasakyti, mane dziugiai nustebino svara, sviesa (net trys intensyvumo lygiai reguliuojasi), WI-FI, plansetiniu kompu prie kiekvienos ligonloves, tualetu ir dusu!!!
Palatoj persirengiu ir pagaliau susidedu savo daiktus i drabuziu spinta ir spintele.
Neuzilgo i palata ateina tokia jaunute – fainute daktaryte, kuri nusiveda mane priesoperacinei apziurai. Ten esu apziurimas. Po to seka pasiulymas rinktis: ar is karto po operacijos noriu i savo, jau ne vienerius metus uzknisancios slogomis ir sinusitais nosies snerves, gauti apie metro ilgio merlinius tamponus, ar tam specialiai skirtus, mus visus mylincios* “Ligoniu kasu” kazkodel neiperkamo “medicinos stebuklo” – modernius tamponus. Pasirinkimas ne didelis, bet vis gi yra. Jei pasirinksiu ne metrinius – merlinius, o tuos specialiuosius “medicinos stebuklu” pakrikstytus, tai juos visiskai nemokamai, man i palata iki operacijos pristatys skyriaus slaugute is cia pat esancios vaistines. Del ko as jai, esu labai dekingas. Net su cekiu (2×12,49=24,89) pristate, saunuole!!!
Neuzilgo pasirode ir kita slaugute, kuri teistarusi: Laba, einam i operacine. Paeme minetus stebuklinguosius tamponus ir is trecio auksto liftu nutransportavo mane i penkta, kur pries akis suzibo uzrasas “Operacine”. Ten teko nusiimti savo tapkutes, uzsideti vienkartinius bachilus ir vienkartine kepurele, ir izengti i steriliosios aplinkos pasauli, nutvieksta besisypsansiu veidu ir ryskios lempu sviesos. Pasitiko mane labai maloni daktaryte anesteziologe, kuri labai nuosirdziai ir taktiskai rode ka ir kaip daryti, kaip supratau, vaikinui – busimam anesteziologui, kaip mane ir busimus tokius kaip as panardinti i rupesciu neturincia miego karalyste, kas jai fantastiskai pavyko. Labai gaila, bet neperskaiciau jos pavardes ar vardo, savo nerimo, nezinomybes ir baimes didelem akim. Nuosirdus ACIU jai!!!
Nepraejus nei sekundei po sauniausios anesteziologes paskutinio istarto zodzio, isgirdau mane vardu kviecianti dar viena nepeprastai malonu balsa: na ka, kelkis, Remi, laikas jau… Bandant prasimarkstyti, susivokti kur as, kodel as, kada as, pradejau dairytis dar iki pilnumos neklausancia galva ir pastebejau, kad as jau pooperaciniam bloke, tarp tokiu pat, arba panasiu i mane, isoperuotuju… Minetas malonus balselis, po kazkiek laiko, telefonu pasake, kad as jau paruostas, ir kad galima mane pasiimti. Pasirodo viskas, kas susije su “Operacine” – jau praeity. O niekadejas – laikrodis rode, kad as ten prabuvau beveik dvi valandas…
Sugrizus i palata atguliau, kaip man atrode, ramybei ir miegui, bet kur tau… Nosis uzkista stebuklingaisiais tamponais, tad kvepavimas – tik per burna. Niekada negalvojau, kad sitoje, musu bociu apdainuotoje “lietaus ir misku salyje” pasijausiu lygtai dziuciau Vakaru Afrikoje, Namibijoje, Mirties sleniu vadinamoje dykumoje, kur uzfiksuotas pasaulio karscio rekordas… Lupos, liezuvis greiciausiai nebeisgyventu, jei nebuciau is anksto pasirupines lupu balzamu ir negazuotu vandeniu. Tik tai ir gelbejo! Neuzilgo, kaip angelas – sargas, lyg nujausdama kokia neganda, i palata izenge sesute Oksana, kuri padejo sureguliuoti netiketai pakilusi arterini spaudima, atnese nuskausminanciuju ir raminanciu vaistuku nakciai. Jauciuosi kol kas visai neblogai, turint uomeny sitokia operacija bendroje nejautroje.
Kas bus toliau, bandysiu parasyti antra diena.
mylincios* – nuo zodzio myletis
Na, pasidalinsiu ir savo ispudziais, operacija dariausi kauno klinikose, ateit liepe 7h, operacija vyjo 14:30, blaivas buvau jau 15:30, na is pat pradziu buvo kaip ir nieko, bet paskui tamponai isbrinko ir belenkaip nosi skaudet pradejo, kai trauke siryt tamponus, procedura uztruko neilgiau 10sek per abi snerves, bet jausmas toks, kad smegenis plestu… kraujai varvejo gera pusvalandi, praejus pusdieniui savojauta nekokia, nosis uzsikisus, kresulius valys tik rytoj, vaistukus palengvinto gyvenimui irgi tik nuo rytojaus gausiu naudot. Daktarai malinus, bet kaip ir bet kokioje valdiskoje istaigoje galioja istatymas, nori – paprasyk. Bet po tamponu isemimo buvo baisiausios pirmos 2h kol pripratau, toliau kaip ir nieko, tik kad kosis uzsikisus ir ja belenkaip Niezti. O kaip bus tokiau matysime veliau.
Stai savaite po pertvaros operacijos.
Procesas kaip ir daugelio, kurie apraso: 7-ta val., reikejo prisistatyti Santaru 3-iame aukste, ten, pateikus siuntima, uzpilde ligos istorija ir nusiunte i pirma auksta uzsiregistruoti gulimuisi.
Po to atgal.
Priejus prie sesuciu posto, paklausiau (nes registruojantis, moteriske buvo pasimetusi ir nieko nezinojo) ar yra galimybe imti mokama palata (nesinorejo guleti su dar kokiais 4-iais, kurie vaitoja, vaiksto nakties metu ir t.t.). Sulaukiau atsakymo, kad tokios paslaugos ju skyriuje nera. Kas labai nustebino, nes, kur , kur, bet , kad Santaros nenori papildomai uzsidirbti, netikejau. Gavau 333 palata, dviviete, bettttt kampine, po kurios langais nuo 5-iu ryto vkdavo traktoriu, sunkvezimiu ir kitokiu transporto priemoniu birbimai, kurie, kaip paaiskejo, po operacijos, veikia gana “gydanciai” ir “raminanciai”…
Tai va, 7.40 esu palatoje, ateina mergina, prisistato, kad yra Moego feja, paklausineja, uzpildo lapus ir iseina, ateina rezidente, pakviecia ateiti i kabineta, ten susitinku su gydytoju Arnoldu Morozu, jis pasako, kad mane operuos, paziuri nosi ir isgirstu “tai, ka, nelaukime, busite pirmas”…
Speju parlekti i palata, ten ant lovos jau laukia ligonines drabuziai, sanitares paprasau, kad nupirktu tamponus (apie 24 eur) , atejo rezidente, paklausineja, pasirasau kazka ir po kazkuo ir,… issiveda, … 8.05 jau guliu operacineje.
Praktikantes bando pataikyti i kaires rankos riese esancias venas, nesekmingai, prasau i ties rankos sulenkime esancia vena, kad durtu, bet neklauso, kol pataiko, isgirstu, kad “tuoj prades svaigti galva”, po siu zodziu atsijungiu.
Prabudau budinamas, jausmas, lyg miegojau ir puikiai issimiegojau – zvalus, skaidrios mintys, jokiu pykinimu ar minciu strigimu ir atminties praradimu. Jausmas nosyje? Tarytum gaves is kerzinio bato, o po to, kazkas emes ir ja uzkises t.y., jausmas ne koks.
Parveza i palata, tiksliau, nelabai atsimenu kaip, tik pamenu, kad savo kojomis i ja iejau.
Kvepuoti galiu tik per burna, ryti sunku, skauda nosi, bet siaip, kenteti galima, nera taip, kad skaudetu.
Atejo velus vakaras, palatos kaimynui (jis po ausies operacijos) atnesa vaistu, suleidzia vaistus, o as tarytum pamirstas. Tiesa, pamatavo temperatura, bet nieko nesake. Nuejau, paprasiau sesutes, tabletes nuo skausmo (dave Diclac) ir migdomuju, Isgeriau ir atsiguliau. Naktis buvo pusetina, tai prabundi, del issausejusios gerkles, tai vel uzsnusti…
Kita diena pragulejau, temperaturos neturejau, vakare, situacija kartojosi, kol neprasiau, negavau vaistu nuo skausmo ir miego…, o trecios dienos ryte, sestadini, iskviete prie 313A (rodos) kabineto, pakviete ir,… suzinojau, kad trauks tamponus. Keli gana miklus, bet ne greiti, judesiai ir nosies angos laisvos. Koks jausmas traukiant? Hmmm, nera , kad butu skaudu bet tikrai ne tas jausmas, kuri noreciau kartoti. Diena pries, klausiau rezidentes, del galimybes pirkti nuskausminimo paslauga (kam kenteti , gi XXI amzius) , sulaukiau atsakymo, kad “cia ne SPA”. Dar pagalvojau “jei ne SPA, kodel rekomenduoja pirkti tamponus, o va, siek tiek apmarinimo paslaugos (mokamos) neteikia…
Kas nudziugino, kad rezidente, istraukusi tamponus leido eiti t.y., nereikejo isgyventi siurbimo “dziaugsmo”, kuri pajutau kai atejau apikrizes. Garantuoju, jei , tada, butu siurbe, buciau neislaikes… Pats didziausas nemalonumas, butent atsiurbimas ir, jei yra galimybe, atsisakykite tokios proceduros (patys praplausite, o jei ne, po savaites galite atvykti, kad prasiurbtu).
Koks jausmas dabar?
Kvepuoju lengvai, jauciu, kad bent per viena anga oras tikrai patenka. Ar kartociau dar karta? Hmm, jei Ligoniu kaos apmoka ir privaciose klinikose (eileje laukiau ne viena menesi, palata be galimybes pailseti, vaistukai, tik prasant maistas, – tikrai ne tam, kad atstatyti jegas) tai gulciausi, bet tik privacioje klinikoje.
Kas svarbiausia, vaziuojant ir ko reikia? Siaudelis (patartina platesnis, o ne is parduotuves) vanduo ir puodelis (su uzsukamu dangteliu) nes nakti patogu paimti, gurksteleti, kitaip, apsilieti galite.
Tiesa, salia palatos esantis dusas neturi net uzuolaidos, o numegimo tinkamo nera (pradejus maudytis vanduo pradeda begti i palata).
Vanduo vos siltas.
Tiesa, atsigavimui, dvi savaites reikalingos. Noretusi, kad ir vaistu, nuo temperaturos/skausmo israsytu (pasiulytu). Nustebau, kad skyriuje gana daug laisvu, neuzimtu palatu, kai operacijos reikia laukti iki 6 men. (po 15 val., niekas nebeoperuoja, savaitgaliais, taip pat, matyt, nenori pervargti net budintys gydytojai)…
Karantinine nosies operacija 🙂 Taigi, 2029.11.23 06.30 atvykstu i Lazdynu ligonines konsultacines poliklinikos kiema, kur tokiu, atvykusiu operacijai (ne tik Lor) yra kokiu 25. Atstoviu eileje gera pusvalandi, kol patenku i vidu, ten sulaukus savo “numeriuko” uzpildau dokumentus ir grupele zmoniu keliaujam i palatas. Siuo metu LOR yra remontuojamas, todel mus priglaudzia.. Umiu apsinuodijimu skyrius 4 aukste 🙂 Mane paguldo i dviviete palata, kurioje jau guli mergina po gerkles operacijos. Isikuriu ir neuzilgo esu kvieciama apziurai i 7ta auksta, kuriame yra Lor operacine ir procedurinis. Susitinku su anesteziologu ir operuosianciu gydytoju Strazdu, jis mane apziuri, pranesa, kad busiu numeris 2 ir operacija ivyks po 2 val. Informuoja apie tamponus, zinoma, sutinku nusipirkti pati (pirkau brangesni varianta uz ~35Eur su oro nuleidimo funkcija). Anesteziologas paklausineja standartiniu klausimu ir paleidzia. Griztu i palata, paplepam su lovos kaimyne, ja jau ruosia paleidimui. Likus pusvalandziui iki operacijos ateina sesute, atnesa balta pizama ir liepia buti pasiruosusiai 09.50, keliausim i operacine. Operacines prieigose liepia nusimauti slepetes ir autis bachilus, uzdeda kepuraite ir jau galiu gultis ant stalo. Atsigulus sulaukiu jaunutes rezidentes, kuriai niekaip nesiseka ivesti kateterio i vena. Nemalonu, skauda, bet sukandusi dantis kenciu – mokytis juk reikia ant kazko. Taip ir nepavykus atlikti proceduros, jai i pagalba ateina patyrusi slaugytoja (?), iveda kateteri ir praejus dar kelioms minutems uzmiegu. Po dvieju valandu jau esu savo palatoje viena su lasine, lovos kaimyne israse. Tamponai nosyje kelia tikrai dideli diskomforta, bet nieko neskauda. Atjungus lasine atsikeliu, persirengiu ir keliauju pirkti kavos is aparato, nes po operacijos nera jokiu ribojimu valgymui ir gerimui, kad tik nebutu karsta ir gazuota. Skyriuje aparato nera, todel sesutes laisvai isleidzia jos nusipirkti i kita skyriu. Taigi, geriu kava, valgau isidetus lasisos koncervus su duona ir jau laukiu kitos dienos, kai isims tuos prakeiktus tamponus is nosies. Zinojau, kad procedura nemaloni, bet geriau jau kelias sekundes pakentet dideli blogi nei dar gyvent su jais nosyje. Nakti uzmigt pavyko tik viena karta ir tai truko 1.5val. Tamponai spaudzia, merliukai po nosim nuolat permirksta, na bet bent 3 naujus filmus perziurejau 🙂 Rytui atejus gaunu nauja palatos drauge – jai operuos tonziles. Apie 11val keliauju i procedurini, ten yra istraukiamas oras is tamponu ir dalis jo pasalinama – geras sprindis marles. Likusi silikonine dalis paliekama – istrauke po keliu valandu. Nepasakyciau, kad tas traukimas baisus – komentarai baisesni uz realybe 🙂 bijojau tikrai, bet viens du ir nera. O kur dar tas nuostabus jausmas, kad ju nebera nosyje! Zodziu, po istraukimo pasedziu dar kelias minutes palinkus virs “bliudo”, siek tiek pakraujavo ir gavau leidima grizt i palata. Tada jau pradejau lasinti riebalinius lasus – po trecdali pipetes i kiekviena landa 3-4k i diena. Nosis be tamponu, bet kvepuot dar vis neiseina, nes ji pilna kresuliu ir isskyru. Isleisti pazadejo kita diena – po ju issiurbimo. Naktis praeina panasiai kaip su tamponais – uzmigt sunku, nes nuolat varva isskyros su krauju, kvepuoti galiu tik per burna, bet nieko neskauda. Nors atrode, kad taip ir nemiegojau, bet lovos kaimyne sake, kad garsiai knarkiau 🙂 tai vadinasi, pavyko. Kai ryte iskviete i procedurini issiurbimui, tai dar sugalvojau blakstienas pasidazyt ir tai buvo esmine klaida 😀 Pries siurbiant isskyras yra nuskausminama vaistais, tepant juos su ilgu pagaliuku iki pat gerkles – tas pats kas kokius 4 koronos testus atliktu vienu metu 🙂 Asaros bego upeliais, nors skausmo didelio nebuvo, tik labai nemalonus ir dirginantis jausmas. Nuskausminus issiurbe viska is nosies ir pagaliau galejau kvepuoti pilnais plauciais. Nerealus jausmas 🙂 Gaila tik, kad truko trumpai, nes nosis vel prisipilde, o pusti gi negalima. Taigi, po proceduros gavau leidima vaziuoti namo (ligoninej praleiatos dvi paros), bet kita diena, t.y., siandien turejau vel atvykti issiurbimui. Namuose nosies plovimas juros vandeniu ir lasiukai. Naktis praejo jau gerai – miegojau 12 val 🙂 Jau siek tiek prakvepuoju, bet vis dar trukdo isskyros nosyje. Numatytu laiku atkeliauju i konsultacine poliklinika issiurbimui. Paskirta gydytoja J. Dapkute nuostabiai svelni ir atsargi, tai nei pagaliuku kisimas, nei pats siurbimas didesniu nemaloniu pojuciu nesukele. Iskeliauju namo laiminga ir laisvai kepuojanti 🙂 Dar karta reikes pasirodyti po savaites – ziures ar nesusidare saaugos ir galutinai paleis su nauja nosim. Idomus dalykas tas, kad kiek mediku, tiek nuomoniu. Vieni sake, jokiu budu nepusti nosies dvi savaites, kiti – atsargiai galima po 2-3 paru ir netgi reikia. As paklausiau pastaruju ir po issiurbimo praejus pusdieniui vis dar laisvai kvepuoju 🙂 Tokia stai mano patirtis, sekmes visiems, kuriu tokia operacija dar tik laukia 🙂 Visi nemalonus pojuciai greit praeina, tai nebijokit 🙂
Ka pamirsau pasakyti 🙂 Lazdynu ligonineje (kaip ir kitose, manau) pandemijos metu lankymas draudziamas, o laukneselius galima atnesti tik nustatytomis dienomis ir tik tam tikromis valandomis – pries gulantis operacijai susizinokite tiksliai, nes galite likti alkani, jei esate isrankus ir ligonines maistas jums nepatinka. Kavine pacientu nepriima, todel galimybes nusipirkti maisto vietoje net issinesimui – nera.
Aišku, visų komentarų neskaičiau, bet nustebau, kiek visiems patirtis skirtinga. Aš dar tik kelios dienos po nosies operacijos, tad neturiu jėgų rašyti visą savo operacijos istoriją, tačiau po 4 turėtų sudėtingų operacijų šita pooperacinė būklė pati nemaloniausia ir labiausiai užkankinusi – keista, kad kai kurie giriasi, jog nieko labai blogo nepatyrė. Dar labai keista, kad gydytojų taktika ir taikomi metodai skirtingi. Vienžo, nė už jokius pinigus daugiau nosies nebesioperuosiu. Nė už ką! Ir labai tikiuosi, kad niekada neprireiks.