Dilgėlių lapus valgyti sveika

Dilgėlė – vienas naudingiausių laukinių augalų. Savo verte jį prilygsta ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Šviežiose dilgėlėse yra daugybė mineralinių medžiagų (geležis, kalis, kalcis) bei vitaminų, ypač C, E, K ir B, karotino, organiniu rūgščių, fitoncidu ir fermentu. Dilgelės gerina kraują (skatina hemoglobino gamybą), mažina kraujavimą, didina krešėjimą, didina gimdos raumenų tonusą, valo organizmą, pašalina pavasarinį nuovargį, pagerina medžiagų apykaitą ir sustiprina imuninę sistemą.

Dilgėlių lapuose gausu angliavandenių, baltymų bei riebalų – dėl to jos maistingesnės ir vertingesnės už daugumą daržovių. Kaloringumu dilgėlės prilygsta bulvėms, yra dvigubai maistingesnės už morkas ir beveik trigubai – už špinatus.
Be to, dilgėlės lapuose ir jaunuose ūgliuose gausu šarminių mineralinių medžiagų, dėl to dilgėlės ypač naudingos žmonėms, kuriems tenka laikytis tausojamosios dietos.
Dilgėles galima pradėti valgyti anksti pavasarį, vos sniegui nutirpus, kai labiausiai trūksta šviežio vitaminingo maisto.
Liaudies medicinos žinovai dilgėlių lapų užpilu slopina uždegimus, stabdo kraujavimą, skatina ląstelių atsinaujinimą, didina bendrą organizmo atsparumą ir normalizuoja medžiagų apykaitą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad dažnai valgant dilgėles didėja kraujo krešumas (norint išvengti trombų susidarymo, patariama dilgėlių nevartoti žmonėms, kurių kraujo krešumas yra padidėjęs).
Dilgėlių lapų arbata padeda atsikosėti, gerai išvalo žarnyną: “išstumia” jame užsigulėjusius nesuvirškinto maisto likučius.
Dilgėlių šaknų arbata gydoma vandenligę ir šalinama iš organizmo šlakus.
Dilgėlėje esančios veikliosios medžiagos gerina kraujo sudėtį.