Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos negrįžtamai keičia bendravimo ir paslaugų teikimo būdus, medicinos sritis taip pat išgyvena transformaciją. Pandemijos laikotarpis tapo katalizatoriumi, privertusiu permąstyti sveikatos priežiūros prieinamumą ir paskatinusiu sparčią nuotolinės medicinos, arba telemedicinos, plėtrą. Pacientai palaipsniui priprato prie galimybės gauti gydytojo konsultaciją neišeinant iš namų, o gydymo įstaigos pradėjo aktyviau diegti tam reikalingus technologinius sprendimus.
Vis dėlto tam tikros medicinos sritys, ypač tos, kurios istoriškai grįstos glaudžiu ir tiesioginiu gydytojo bei paciento ryšiu, kelia natūralių klausimų dėl nuotolinio formato efektyvumo. Viena tokių sričių – psichiatrija. Psichikos sveikata yra itin jautri ir kompleksinė tema, reikalaujanti ne tik formalaus simptomų vertinimo, bet ir pasitikėjimu grįsto terapinio aljanso. Todėl visuomenėje ir specialistų bendruomenėje kyla pagrįsta diskusija: ar įmanoma visaverčiai konsultuotis su psichiatru internetu ir ar toks bendravimo būdas gali pakeisti tradicinį apsilankymą kabinete?
Technologiniai sprendimai ir proceso eiga
Nuotolinė psichiatro konsultacija, dažnai įvardijama kaip telepsichiatrija, technologiškai yra gana paprastas procesas. Dažniausiai jai naudojamos saugios vaizdo konferencijų platformos, užtikrinančios paciento duomenų konfidencialumą ir atitinkančios bendruosius duomenų apsaugos reikalavimus. Pacientui tereikia turėti stabilų interneto ryšį ir įrenginį su vaizdo kamera bei mikrofonu – kompiuterį, planšetę ar išmanųjį telefoną. Gydymo įstaigos ar specializuotos platformos suteikia prieigą prie sistemos, kurioje galima užsiregistruoti, pasirinkti specialistą ir patogų konsultacijos laiką.
Proceso eiga nedaug skiriasi nuo įprasto vizito: konsultacijos metu pacientas ir gydytojas tiesiogiai bendrauja, aptaria nusiskundimus, ligos istoriją, gyvenimo būdo veiksnius. Gydytojas, remdamasis pokalbiu ir stebėjimu, įvertina paciento psichikos būklę, nustato preliminarią ar patikslintą diagnozę ir sudaro gydymo planą. Svarbus Lietuvos sveikatos sistemos pasiekimas, leidžiantis sklandžiai veikti šiam modeliui, yra e. sveitatos sistema. Jos dėka psichiatras internetu gali ne tik konsultuoti, bet ir išrašyti elektroninius receptus vaistams, siuntimus papildomiems tyrimams ar kitų specialistų konsultacijoms. Pacientui belieka su asmens tapatybės dokumentu nuvykti į bet kurią vaistinę ir įsigyti paskirtus medikamentus.
Privalumai: prieinamumas ir stigmos mažinimas
Vienas didžiausių nuotolinių psichiatrijos paslaugų privalumų yra ženkliai pagerėjęs paslaugų prieinamumas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, aukštos kvalifikacijos specialistai yra susitelkę didžiuosiuose miestuose. Gyvenantiems regionuose, mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse kelionė pas psichiatrą gali tapti rimtu logistiniu ir finansiniu iššūkiu. Telepsichiatrija šią problemą išsprendžia, suteikdama galimybę gauti pagalbą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Ne mažiau svarbus aspektas – paslaugų prieinamumas riboto judumo asmenims, pavyzdžiui, turintiems fizinę negalią, sergantiems lėtinėmis somatinėmis ligomis ar slaugantiems artimuosius. Taip pat tai yra nepakeičiama išeitis svetur gyvenantiems lietuviams, kurie nori konsultuotis gimtąja kalba su specialistu, išmanančiu Lietuvos kultūrinį kontekstą. Galiausiai, nuotolinės konsultacijos padeda mažinti su psichikos sveikata susijusią stigmą. Žmogui, pirmą kartą ieškančiam pagalbos, gali būti psichologiškai lengviau tai padaryti iš saugios namų aplinkos, o ne fiziškai praveriant psichiatrijos klinikos duris. Tai ypač aktualu kalbant apie tokias būkles kaip nerimo sutrikimai ar socialinė fobija, kai pats vizitas į gydymo įstaigą gali kelti didelį stresą.
Iššūkiai ir apribojimai
Nors telepsichiatrijos nauda akivaizdi, būtina objektyviai įvertinti ir jos trūkumus bei apribojimus. Pirmasis barjeras – technologinis. Nors internetas Lietuvoje plačiai prieinamas, dalis visuomenės, ypač vyresnio amžiaus žmonės, gali neturėti reikiamos įrangos ar skaitmeninių įgūdžių ja naudotis. Taip pat išlieka duomenų saugumo ir privatumo rizika – nors naudojamos saugios platformos, absoliutaus saugumo virtualioje erdvėje užtikrinti neįmanoma.
Svarbiausi apribojimai susiję su pačiu diagnostikos procesu. Gydytojas psichiatras, dirbdamas nuotoliniu būdu, praranda dalį neverbalinės informacijos. Per ekraną sunkiau įvertinti paciento kūno kalbą, smulkiąją motoriką, laikyseną, aprangos tvarkingumą ar asmens higienos įgūdžius – visa tai yra svarbūs diagnostikos elementai. Sudėtingų ar ūmių būklių, pavyzdžiui, sunkios depresijos su suicidinėmis mintimis, psichozės epizodų ar manijos būsenų, diagnostika ir valdymas nuotoliniu būdu yra itin rizikingas. Tokiais atvejais būtinas tiesioginis kontaktas, galimybė laiku hospitalizuoti pacientą ir užtikrinti jo saugumą. Dėl šių priežasčių pirminėms konsultacijoms, ypač kai paciento būklė neaiški, daugelis specialistų teikia pirmenybę gyvam susitikimui.
Specialisto požiūris
Šios srities profesionalai nuotolines konsultacijas vertina kaip vertingą įrankį, tačiau pabrėžia būtinybę jį taikyti apgalvotai. Kaip teigia ilgametę patirtį turintis gydytojas psichiatras Andrejus Kaleinikovas: „Nuotolinės konsultacijos yra puiki alternatyva stabilios būklės pacientams, kuriems reikalingas tęstinis gydymas, pavyzdžiui, receptų pratęsimas ar gydymo eigos korekcija. Tai taip pat veiksminga priemonė pirminiam nerimo ar lengvos depresijos sutrikimų konsultavimui. Vis dėlto turime aiškiai suvokti ribas. Kai kyla įtarimų dėl sunkios psichikos ligos, kai reikalingas išsamus diferencinis diagnostinis ištyrimas ar kai matome grėsmę paciento ar aplinkinių saugumui, jokia technologija nepakeis tiesioginio, gyvo kontakto. Raktas į sėkmę – hibridinis modelis, kai gydytojas ir pacientas, atsižvelgdami į individualią situaciją, nusprendžia, kuris konsultacijos formatas konkrečiu atveju yra tinkamiausias.“
Apibendrinant galima teigti, kad konsultacijos su psichiatru internetu Lietuvoje yra ne ateities vizija, o jau veikianti realybė. Šis metodas atveria naujas galimybes gauti savalaikę pagalbą, ypač tiems, kuriems ji anksčiau buvo sunkiai pasiekiama. Tačiau svarbu išlaikyti racionalų požiūrį ir pripažinti, kad telepsichiatrija nėra panacėja. Ji puikiai papildo, bet ne visiškai pakeičia tradicinę psichiatriją. Sprendimas dėl konsultacijos formos turi būti priimamas individualiai, atsakingai įvertinus tiek technologines galimybes, tiek konkretaus paciento klinikinę būklę ir poreikius.
